Euroregionas Šešupė Šešupės euroregiono turizmo informacijos centras Sveiki atvykę!   2018 m. rugpjūčio 18 d.


Naujienos

Apie mus

Projektai

Dokumentai

Spauda apie mus

Fotogalerija

Užklausa

Viešųjų pirkimų taisyklės

Viešųjų pirkimų įsakymas





Jurbarko r.
Apie rajoną

Ekonomika ir verslas

Socialinė parama

Ekologija

Kultūra

Turizmas

Jaunimo veikla



Mus rasite:
Bažnyčios g. 4
71120 Šakiai
Tel. 8 345 60759
faks. 8 345 60200
sakiai@sesupe.lt

Darbo laikas:
I-V - 9-18 val.

© Šešupės euroregiono turizmo informacijos centras

Pirmas puslapis » Jurbarko r. » Turizmas



Jurbarkas

Bišpilio piliakalnis (XIII a. vid.) yra miesto šiaurės vakariniame pakraštyje, Imsrės upelio kairiajame krante. 1260 m. žemaičiai pasistatė stiprią gynybinę pilį. Ši pilis turėjo užkirsti kelią Kryžiuočių ordinui brautis gilyn į Lietuvą.

Skulptoriaus V.Grybo memorialinis muziejus (Vydūno g. 31, tel. 54786) įsikūręs Jurbarko miesto parko gilumoje, buv. kunigaikščio Vasilčikovo urėdo raštinėje, skalbykloje ir kalvėje. Muziejuje eksponuojami V.Grybo skulptūrų modeliai, jo surinkti liaudies meno, tautodailininkų dirbiniai, ten veikiančios vaikų ir suaugusiųjų dailės studijos darbai, fotodarbai, dokumentika.

Paminklas Vytautui Didžiajam (Vytauto Didžiojo ir Algirdo gatvių sankryžoje, Vytauto parke). Skulptorius V.Grybas, pastatytas 1930 m.

Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia – mūrinė, neogotikinio stiliaus, pastatyta 1907 m. Jurbarko katalikų bažnyčios istorija prasidėjo 1430 m., kai vyskupo M.Dziežgovičiaus rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji medinė bažnytėlė. Šiuo metu bažnyčią puošia dailininko P.Mikutaičio paveikslai „Paskutinė vakarienė”, „Šv.Teresė”, „Šv. Agota” ir kiti, skulptoriaus V.Grybo sukurti darbai: Didžiajame altoriuje pastatytos Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo skulptūrų atliejos, kairėje bažnyčios pusėje – kryžius su Nukryžiuotuoju.

Krašto istorijos muziejus (Vydūno g. 24, tel. 52710) yra Jurbarko miesto parke, buv. kunigaikščio Vasilčikovo dvaro rūmų šiauriniame flygelyje. 1991 m. įkurtame muziejuje veikia buities daiktų, linų apdirbimo įrankių, senovinis valstiečių kambarys, kunigaikščių Vasilčikovų fotografijų ekspozicijos.

K.Glinskio muziejus (Vydūno g. 45, tel. 53522). Namelis yra Jurbarko miesto vakarinėje dalyje, apie 100 metrų nuo buv. Jurbarko dvaro pastatų. 1994 m. jame įkurdintas aktoriaus ir režisieriaus Konstanto Glinskio memorialinis muziejus. Muziejaus kiemelyje vasarą vyksta teatro renginiai.

Jurbarko rajonas

Šilinė. Jurbarko – Kauno (141) ir Šilinės – Raseinių (146) kelių sankryžoje XVIII a. pasatyta Šilinės kaimo smuklė. Tai vertingas liaudies architektūros statinys. Rašytiniuose šaltiniuose Šilinė minima 1795 m., kur buvusi karčiama priklausė Eperješų, o vėliau – Gelgaudų pilies dvarui. Keičiantis savininkams bei nuomininkams pastato paskirtis nekito – čia visuomet buvo galima sustoti pailsėti ir užkasti, leisti atsipūsti arkliams. Šiuo metu restauruotoje smuklėje įkurtas Panemunių regioninio parko informacijos centras ir gamtos mokykla (tel. 41723). Pastate įrengtos šio krašto gamtą ir buitį pristatančios ekspozicijos, daug vietos skirta ekologijai. Atvykstantys turistai supažindinami su žvejybos Nemune ypatumais, dėmesį patraukia parke gyvenančių žvėrių pėdsakų stendas.

Vytėnai / Raudonė

Panemunės pilis ir peizažinis parkas su 5 tvenkiniais stovi 15 km nuo Jurbarko, prie pat kelio Jurbarkas–Kaunas, ant vaizdingo Nemuno upės kranto. 1604–1610 m. pilį pasistatė vengrų kilmės didikas Janušas Eperješas. Panemunės pilis nebuvo krašto gynybai skirta tvirtovė, o tipiška XVII a. feodalo pilis su gynybiniais įrengimais, gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais. Manoma, kad architektas buvo P.Nonhartas, kuris projektavo ir Vilniaus žemutinę pilį. Tai renesanso epochos pastatas. Nuo 1987m. pilies restauraciją atlieka Vilniaus dailės akademija. Nuo 1998 m. konservuota dėl neaiškios tolimesnės pritaikymo perspektyvos ir lėšų trūkumo.

Raudonės pilis stovi 25 km nuo Jurbarko ir 63 km nuo Kauno, ant vaizdingo Nemuno kranto. XVI a. pabaigoje renesansinio stiliaus pilį pasistatė iš Prūsijos emigravęs Krišpinas Kiršenšteinas, pralobęs iš prekybos miško medžiagomis. Šiuo metu pilyje įsikūrusi vidurinė mokykla. Iš pilies bokšto (33,5 m) atsiveria gražios Raudonės apylinkės, greta senas 25 ha parkas, kuriame stovi legendomis apipintas Gedimino ąžuolas, devynkamienė liepa, driekiasi liepų alėja.

Veliuona

Veliuonos Švč. Mergėlės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1644 m. Bažnyčią puošia barokiniai altoriai, E.Andriolio, P.Kalpoko, V.Gerulaičio, V.Žiliaus ir nežinomų dailininkų tapybos darbai, LDK Kunigaikščio Vytauto, XVII a. didiko J.K.Bžostovskio paveikslai, lubų lipdiniai, šventoriuje – XIXa. kultūros veikėjų Antano ir Jono Juškų kapai.

LDK kunigaikščio Vytauto paminklas

Veliuonos senamiesčio centras – Vytauto aikštė, Vytauto ir Veliuonos 700 metų jubiliejaus paminklai, akmuo su įspausta pėda, Nemuno slėnio apžvalgos aikštelė.

Archeologinių paminklų kompleksas – Gedimino kapo, Ramybės kalno piliakalniai su LDK kunigaikščio Gedimino paminklu, aukuru deivei Velionei.

Gedimino kapo piliakalnis. Manoma, kad kryžiuočiams pirmą kartą panaudojus šaunamąjį ginklą, čia žuvo ir buvo palaidotas Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas. Jam atminti lietuviai supylė piliakalnį, kurį veliuoniškiai vadina Gedimino kapu.

Veliuonos kraštotyros muziejus (Muziejaus g. 2, Veliuona, tel. 42652) įkurtas 1979 m. Veliuonoje, buv. XIX a. klasicizmo stiliaus dvarininkų Zaleskių dvaro rūmuose. Ekspozicijos pasakoja apie to krašto žmonių istoriją, buitį, kūrybą, supažindina su šio krašto archeologija, verslais.

Seredžius

Seredžius – prie Nemuno ir Dubysos santakos. Miestelio panoramoje didingai kyla piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu. Jį mini Lietuvos metraštis legendiniame pasakojime apie lietuvių kilmę iš Romos kunigaikščio Palemono, kuris esą su visa gimine ir valdiniais dėl imperatoriaus Nerono persekiojimų pasitraukęs iš Romos I m.e.a. Piliakalnis yra Seredžiaus miestelio centre, prie Pieštvės upelio, Nemuno dešiniojo kranto aukštumos šlaite, šalia kelio Jurbarkas–Kaunas. Rytinėje piliakalnio pusėje buv. senovinė gyvenvietė. Rasta lipdytos grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, apdegusio molio gabalų, gyvulių kaulų bei kitų radinių.

Belvederio rūmų ansamblis ir parkas. XIX a. pradžioje dvaro savininkas Kletas Burba juos pastatė pagal prancūzų architekto projektą. Architektūrinį ansamblį sudaro rūmai, pastatyti 1830 m., parkas, įkurtas XIXa., koplyčia ir ūkiniai pastatai.




Pirmas puslapis
Svetainės struktūra
Paieška svetainėje






');


V studija